Gera buvo gera čipolinai su tavim, man augino laimę, tėvų namai.
      Linko medžiai vaisiais, linko man senam sode ir bėgiojo juokas miškuos linksmai.
     Gera buvo gera čipolinai su tavim, švietė lauko kelias, kasdien viltim.
     Išėjau ir aš tuo keliu, o pareit atgal negaliu, jau negaliu, jau negaliu.

Ten kur, aušra graudi, nudžiūvo mano  tėvo senas sodas,
Šlama tik atminty, žalia vyšnia ir obelys rasotos,
Ten vaikšto mano dienos, ten mano rūpesčiai maži.

Priedainis
                             Na na na na …

     Gera buvo gera čipolinai su tavim,
     Švietė lauko kelias, kasdien viltim.
     Išėjau ir aš tuo keliu, o pareit atgal negaliu,
     Jau negaliu, jau negaliu.
                        Gera buvo gera čipolinai su tavim.

Čia susirinkom šiandien vienu tikslu,
Mes norim švęst gyvenimą vienu ritmu,
Mūsų daug, mes kartu, šiandien šventė be ribų.

Susikūriau šventę sau, kai po laiminga žvaigžde gimiau,
Kiekvieną dieną vis labiau, aš pavydžiu sau.
Nebuvo niekad taip gerai, myliu garsiai ir karštai.
Dainuoju aš visu balsu, koks laimingas esu.

Ilga naktis dar laukia mūsų visų,
Kiek nusimato nenumatytų audrų,
Tu ir aš, ant bangos, tos pačios.

Į tokią šventę pakvietimo nėra,
Čia reikia džiaugtis kiekviena minute,
Ši diena, kaip knyga, su laiminga pabaiga.

Pašauki mane, vai pašauki, kad net suaidėtų skliautai.
Nejaugi, nejaugi, nejaugi, tu nieko lig šiol nematai?
Nejaugi, nejaugi, nejaugi, aš veltui į laimę šaukiu?
Pašauki mane, vai pašauki, pačiu nuostabiausiu žodžiu.

Tu dieną lauk manęs obels pavėsy,
Kai saulė supas gintaro rugiuos.
Gal tu iš saulės pasakų atspėsi,
Kodėl aš kiekvienos dienos ilgiuos.

Priedainis

Išeikim džiaugtis vakaru žvaigždėtu,
Kai rūkas plauko paupio krantuos.
Galbūt tau mėnesienoj paaiškėtų,
Kodėl ilgiuosi vakaro tylos.

Priedainis

Meilės vandenynas mus skandina ir svaigina per dienas ir per naktis
Meilės vandenynas supa supa tarsi vynas per dienas ir per naktis
Meilės vandenynas, mūsų meilės vandenynas
Meilės vandenynas, mūsų meilės vandenynas.

Nieko negalvok ir apkabink, jeigu dega tai neužgesink,
Meilės niekada juk ne per daug, jei nenori laukti tai ir nebelauk
Nesvarbu kad mums nebe šešiolika ir dienos bėga gal šiek tiek per greit,
Man tave paimt už rankos norisi ir niekad, niekad jau nebepaleist.

Visos šviesos į tave,
Švyti šypsena veide
Šįvakar graži proga
Širdį drasko sentimentai
Skamba tostai, komplimentai
Laukia naktis ilga.

Šoksim, chebra, rateliu
Nešini glėbiais gėlių
Linkėsim geros kloties
Aš nutiesiu tiltą ateitin
Tu kas metai vis jaunyn
Lai džiaugsmas tave lydės.

Mylima, gerbiama, Mano moterie
Noriu pasveikinti tave!
Lik jauna, geidžiama, Tau vienai garbė
Būti šio vakaro žvaigžde!

Man pasisekė juodai
Kad mane tu suradai
Dulkėtam kely lemties
Nebuvau gal ypatingas
Bet savotiškai žavingas
Vergas tavos širdies

Lai linksmybių taurės duš
Dvylika tuojau išmuš
Kilnosim tave aukštai
Ir dėkosim, kad esi tokia
Neišpuikus, paprasta
Aš myliu tave už tai

Ir nesvarbu kur tu esi
Kokioj šaly kokiam mieste
Langai pasauliui atverti
Ar tu girdi, girdi mane.

Gal rytoj vėl susitiksim
Iki ryto degs laužai
Švęsim vėl pamiršę viską
Ir nakties vienos bus per mažai.

Niekada neabejojau
Kad vėl dainuosim per naktis
Kad ateis šviesus rytojus
Ir dar šviesenė ateitis.

Ir nesvarbu kur tu esi
Kokioj šaly kokiam mieste
Langai pasauliui atverti
Art tu girdi, girdi mane.

Aš nežinau kas bus rytoj, ką žvaigždės po nakties atneš,
Bet man nereikia nieko, pasaulis visas šalia.
Aš nežinau kas bus rytoj, kai saulė dangų vėl nušvies
Svarbu kad prie tavęs galėsiu aš prisiliest Ir vėl prisiliest…

Ir nesvarbu kokiu vardu
Tu mane pakviesi, aš būsiu tenai kur tu.
Tave girdžiu be žodžių jokių
Nors užvertos lūpos – balsą širdy jaučiu.

Kai mano sapnuose atsirasi ir Tu,
Pajausime abu amžinybę naktų,
Dviejų širdžių plakimas,
Svaigins labiau nei vynas.

Kai Tavo sapnuose atsirasiu ir aš,
Likimas mus abu į žvaigždes nusineš,
Ir neieškosim rakto,
Pabus iš mūsų sapno, meilės sapno.

Pažadink mane, švelniai apkabinki,
Nes be Tavęs mano sapnai apgaulingi.
Pakvieski mane, į mudviejų puotą,
Kurioje esi tik Tu – nesapnuota.

Kai mano sapnuose atsirasi ir Tu,
Pajausime abu amžinybę naktų,
Dviejų širdžių plakimas,
Svaigins labiau nei vynas.

Kai Tavo sapnuose atsirasiu ir aš,
Likimas mus abu į žvaigždes nusineš,
Ir neieškosim rakto,
Pabus iš mūsų sapno, meilės sapno.

O mano meile, ką darai, kodėl jaučiuosi lyg apsvaigęs?
Ir nesakyk, kad nežinai, kad su tavim sustoja laikas.
O mano meile, ką darai, kodėl jaučiuosi lyg apsvaigęs?
Ir nesakyk, kad nežinai, kad su tavim sustoja laikas.

Pragrojimas

Sakyk kodėl aš svaigų aukštį šalia tavęs kasdien jaučiu?
Kodėl skraidau laisvai lyg paukštis, aš gelmėje tavų akių?
Sakyk, kodėl tirpstu ir viską pamirštu, kai į tave žiūriu?
Kodėl kiekvieną ryt skubu atmerkt akis ir myliu pasakyt?

O mano meile, ką darai, kodėl jaučiuosi lyg apsvaigęs?
Ir nesakyk, kad nežinai, kad su tavim sustoja laikas.
O mano meile, ką darai, kodėl jaučiuosi lyg apsvaigęs?
Ir nesakyk, kad nežinai, kad su tavim sustoja laikas.

Pragrojimas

O mano meile, ką darai, kodėl jaučiuosi lyg apsvaigęs?
Ir nesakyk, kad nežinai, kad su tavim sustoja laikas.
O mano meile, ką darai, kodėl jaučiuosi lyg apsvaigęs?
Ir nesakyk, kad nežinai, kad su tavim sustoja laikas.

Pabūkim dviese dar truputį, juk dviese gera gera būti,
Ir neskaičiuoti nei dienų, nei valandų, anei minučių.
Pabūkim dviese dar truputį, juk dviese gera gera būti,
Ir neskaičiuoti nei dienų, nei valandų, anei minučių.

O kai išauš nauja diena, aš apkabinsiu vėl tave,
Juk žinau, kad esi man neabejinga.
Ir padainuosiu dainą tau, kurią tau vakar parašiau,
Aš tikiu, kad tikrai tu būsi laiminga.

Pabūkim dviese dar truputį, juk dviese gera gera būti,
Ir neskaičiuoti nei dienų, nei valandų, anei minučių.
Pabūkim dviese dar truputį, juk dviese gera gera būti,
Ir neskaičiuoti nei dienų, nei valandų, anei minučių.

Ir nesvarbu ar lis lietus, ar sniegas snigs, ar griūs dangus,
Aš žinau, visada, man šviesi kaip saulė.

Pabūkim dviese dar truputį, juk dviese gera gera būti,
Ir neskaičiuoti nei dienų, nei valandų, anei minučių.
Pabūkim dviese dar truputį, juk dviese gera gera būti,
Ir neskaičiuoti nei dienų, nei valandų, anei minučių.

Meilės niekada per daug nebūna, ji tarytum dykumoj vanduo
Ir kada aistros banga užgriūna, supranti širdy dar ne ruduo

Bet vieną vakarą prie baro, prisėdo tyliai mergina
O Benas seną giesmę varo-kuo jūs vardu, ar jūs viena ?
Ah dovanokit Benjaminai, esu studentė Marija
Girdėjau, kad visi jus žino, o aš atleiskite deja…

Pr.

Ištraukęs kosmoso pakelį, jis užsirūkė išdidžiai
Kokia juokinga jūs panelė, tačiau išėjo atvirkščiai
Kai nelauktais žiedais gegužio, pražydo meilė širdyje
Ir jau savaitę miestas ūžia, suvystė Beną Marija

Pr.

Visi spėliojo kaip pašėlę, kada barmenas ją pames
O Benas ėmė ir iškėlė miestelio amžiaus vestuves

Pr.
Tikras jausmas visada nekviestas ir ateis neklausdamas tavęs
Tris paras lingavo visas miestas, per barmeno Beno vestuves
Tris paras lingavo visas miestas, per barmeno Beno vestuves

O tavo akys – tartum jūra melsva
Ir ją taip traukia blakstienų spalva.
Pati gaiviausia – tai pirmoji banga,
Po jos antra, trečia ir ketvirta.

Į Nidos uostą jau sugrįžta laivai,
Ant marių delno tu bures surinkai.
Čia trumpos naktys ir ilgi vakarai,
Čia visada visiems yra gerai.

Aš surinksiu marių vėjų dainas,
Surašysiu tau ant smėlio natas.
Ir koks oras – man visai nesvarbu,
Aš tik Nidoj sielos laisvę jaučiu.

O tavo akys – tartum jūra melsva
Ir ją taip traukia blakstienų spalva.
Pati gaiviausia – tai pirmoji banga,
Po jos antra, trečia ir ketvirta.

Į Nidos uostą jau sugrįžta laivai,
Ant marių delno tu bures surinkai.
Čia trumpos naktys ir ilgi vakarai,
Čia visada visiems yra gerai.

Ir nors po vasaros ateina ruduo,
Nesensta jūra, kopos, marių vanduo.
Aš tau galiu kartoti meilės žodžius,
Geriau kaip Nidoj niekada mums nebus.

O tavo akys – tartum jūra melsva
Ir ją taip traukia blakstienų spalva.
Pati gaiviausia – tai pirmoji banga,
Po jos antra, trečia ir ketvirta.

Į Nidos uostą jau sugrįžta laivai,
Ant marių delno tu bures surinkai.
Čia trumpos naktys ir ilgi vakarai,
Čia visada visiems yra gerai.

Sniegas tau po kojom, Prarajos kepurė
Į bedugnę pilką Sąžinę stumiu
Nes kai kas aplinkui Jos seniai neturi
Jiems be jos gyventi patogu

Draugai – vienas žingsnis link laimės
Nuo skausmo trys pėdos link meilės
Kaip pilnas ledinio vandens kalnų šulinys
Draugai – tartum vėjas šiaurinis
Kaip mūšy aš būsiu kraštinis
Pridengsiu tave nuo akmens, Nebijok, savimi

Ant kiekvieno kalno Auga savas medis
O po juo rusena Kritusi širdis
Man vandens nereikia, Man nereikia duonos
Jei kalnuose draugas pasiliks

Virš kalnų viršūnių Žiba smulkios žvaigždės
Alpinisto sielai Baimė svetima
Jeigu ledo kirčiai Niekad nesibaigia
Įveikta eilinė aukštuma

Man reikia tik tavęs vienos, tik tavo lūpų šilumos
Man reikia tik tavęs vienos, tu žibi kaip auksas pelenuos
Man reikia tik tavęs vienos, tik tavo lūpų šilumos
Man reikia tik tavęs vienos, tu žibi kaip auksas pelenuos

Pa-ra-ra-ra-ra-ra, parą visą parą
Pa-ra-ra-ra-ra-ra  – pam
Pa-ra-ra-ra-ra-ra, parą visą parą
Pa-ra-ra-ra-ra-ra  – pam

Moterų aplinkui daug neužimtų – daug neužimtų
Bet iš jų visų man įdomi tik tu – įdomi tik tu
Tavo akys žiba, žiba minioje – žiba minioje
Kelia, kelia audrą mano širdyje – mano širdyje

Man reikia tik tavęs vienos, tik tavo lūpų šilumos
Man reikia tik tavęs vienos, tu žibi kaip auksas pelenuos
Man reikia tik tavęs vienos, tik tavo lūpų šilumos
Man reikia tik tavęs vienos, tu žibi kaip auksas pelenuos

Pa-ra-ra-ra-ra-ra, parą visą parą
Pa-ra-ra-ra-ra-ra  – pam
Pa-ra-ra-ra-ra-ra, parą visą parą
Pa-ra-ra-ra-ra-ra  – pam

Man reikia tik tavęs vienos, tik tavo lūpų šilumos
Man reikia tik tavęs vienos, tu žibi kaip auksas pelenuos
Man reikia tik tavęs vienos, tik tavo lūpų šilumos
Man reikia tik tavęs vienos, tu žibi kaip auksas pelenuos

Pa-ra-ra-ra-ra-ra, parą visą parą
Pa-ra-ra-ra-ra-ra  – pam
Pa-ra-ra-ra-ra-ra, parą visą parą
Pa-ra-ra-ra-ra-ra  – pam

Saulės spindesį auksiniam, gražioj širdį visi mes gimę
Kartoju tavo vardą, vardą Lietuva
Te nesibaigs daina krūtinėj, atidaviau save tėvynei
Kur mėlynas dangus, ten Lietuva laisva.

Kur miškas ir kloniai, ten tavo svajonė,
Kur mėlyna jūra skalauja Palanga.
Kur balnas ir kryžius tauta mus didinga,
Nes tai Lietuva ir ji visada laisva.

Saulės spindesį auksiniam, gražioj širdį visi mes gimę
Kartoju tavo vardą, vardą Lietuva
Te nesibaigs daina krūtinėj, atidaviau save tėvynei
Kur mėlynas dangus, ten Lietuva laisva.

Tave aš mylėsiu, širdy aš turėsiu
Trispalvę aukštai iškelsiu už tave
Ir vėl aš pakilsiu, tave padabinsiu
Į mėlyną dangų pakelsiu aitvarą ryte.

Saulės spindesį auksiniam, gražioj širdį visi mes gimę
Kartoju tavo vardą, vardą Lietuva
Te nesibaigs daina krūtinėj, atidaviau save tėvynei
Kur mėlynas dangus, ten Lietuva laisva.

Saulės spindesį auksiniam, gražioj širdį visi mes gimę
Kartoju tavo vardą, vardą Lietuva
Te nesibaigs daina krūtinėj, atidaviau save tėvynei
Kur mėlynas dangus, ten Lietuva laisva.