Ar meni kai visai dar mažutį,
Tu vedei ir man rodei gėles.
Rodei skaisčią ir mielą saulutę,
Ir padangės akis tas melsvas.
Ar žinai kaip kartais trūksta tavo rankų ?
Nors dabar jau pats gėles pažįstu.
Bet kažkur pačioj širdyje,
Kyla noras grįžti į vaikystę.
Ar žinai kaip kartais trūksta tavo rankų ?
Nors dabar jau pats gėles pažystu.
Bet kažkur pačioj širdyje,
Kyla noras grįžti į vaikystę.
Tavo pasakų švelnių pasiklausyti,
Nuraškyti geltonplaukę pienę.
Ir po vasaros sunkios dienos,
Su tavim pavalgyt vakarienę.
Kaip norėtūs tų švelnių dienų,
Ilgesį svaiginantį pajusti.
Ir dabar kaip vėlei kažkada,
Su tavim ir su aušra nubusti.
Kaip norėtūs tų švelnių dienų,
Ilgesį svaiginantį pajusti.
Ir dabar kaip vėlei kažkada,
Su tavim ir su aušra nubusti.
Pragrojimas.
Širdim pajust ir suprasti,
Kaip gerai kad vėlei sugrįžai.
Mano mama, mylimoji mama,
Tau gyvenimų ir šimto per per mažai.
Ar žinai kaip kartais trūksta tavo rankų ?
Nors dabar jau pats gėles pažįstu.
Bet kažkur pačioj širdyje,
Kyla noras grįžti į vaikystę.
Ar žinai kaip kartais trūksta tavo rankų ?
Nors dabar jau pats gėles pažįstu.
Bet kažkur pačioj širdyje,
Kyla noras grįžti į vaikystę.
