Skauda širdelę man, druskelė akį,
Naktį kelio, uoo, surast negali.
Nežiūrėk, atgal nežiūrėk, negailėk, savęs negailėk,
Sau kartoju, juk tai praeitis vis tiek.
Bet sunku man tai pamiršt ir suprast, kad tu ne mano,
Jau negaliu, bet privalau tuo patikėt.
Skauda širdelę man, druskelė akį,
Naktį kelio, uoo, surast negali.
Tu tikriausiai jau, pas kitą glėby,
Bet svajonėse, namo sugrįžti.
Aš nesigailiu praeities, tai istorija ir ji tik mano,
Aš džiaugiuos, kad tu buvai, tu žinai.
