
Dar vakar sau sakiau, tau nebedainuosiu,
Savo širdy gyvenau viltim, tau nepasiduosiu,
Bet ir vėl šią naktį man parašei, išeisiu iš proto,
Niekad nerūpėjau tau labai, gyvenu aš ir mokaus.
Aš noriu nebegirdėt, ką man kartoji,
Kai lėtai į mane eini, žemė slysta po kojom.
Šoka ugnys, vėjas ir lietus, lyg tu būtum dievas,
Apsinuodijus savo mintim, noriu slėptis iš gėdos.
Rojuje ar pragare, surasi tu mane.
Dumblas, kuriame mes drauge,
Abu mes skęstam, o dugno nėra,
Aš nežinau, kas bus gyliau,
Man niekas nesvarbu, kai kūnai du o siela viena. Ojejeje
Turiu aš bėda, kad nemoku be tavęs gyvent, man žiauriai gėda, nu ir ką? ojejeje
Sunku man galvą net rytais pakelt, esu aš prieš tave visai bejėgė jė, ojejeje
Aš neturiu ko slėpti, aš silpna, tu nugalėjai nepradėjęs taip ir tęsk nekęst manęs jė
Keliu aukštyn rankas su galva, vis žinau aš pavargau, pasiduodu tau.
Man patinka šitas skausmas, duok man jo daugiau.
Niekada nepaleiski, neklausyk ką sakau.
Rojuje ar pragare, surasi tu mane
Dumblas, kuriame mes drauge,
Abu mes skęstam, o dugno nėra,
Aš nežinau, kas bus gyliau,
Man niekas nesvarbu, kai kūnai du o siela viena. Ojejeje
Matau patinka tau gyventi sau, tik nepadaugink, aš uždusiu, nepasmauk Ojejeje
Ką tu jauti kai tu mane laikai ant trumpo pavadėlio, man atleisk, nusidėjau jė
Man patinka šitas skausmas, duok man jo daugiau.
Niekada nepaleiski, neklausyk ką sakau.
Rojuje ar pragare, surasi tu mane.