Į vienišą širdį beldžiasi tyla, ji šauksmo negirdi, sieloj tuštuma,
Mylėjau, tikėjau, viskas praeity, gal šansą dar suteikt man gali?
Kodėl taip nutiko, praradau tave, širdy pasiliko atvira žaizda,
Bet dar viltis gyva, gal dar ne pabaiga, taip noriu sugrąžinti tave.
Norėčiau laiką aš atsukt atgal, mus meilę sugrąžinti bent trumpam,
Ir tavo kūną vėl pajaust šalia, švelnumą bučinių, bet deja,
Tau nuoširdžiai sakau – atsiprašau, daugiau tavęs aš nieko neprašau,
Tik paskutinį kartą išklausyk, maldauju, pasilik, pasilik.
Nemielos man dienos, naktys su tavim, žadėjai mylėsi mane visa širdim,
Bet leidai likimui, jausmus tau sudaužyt, atleisk – bandžiau aš juos išlaikyt.
Dvi artimos sielos, skirtingi du keliai, tos keturios sienos įkalino seniai,
Bet jau ištrūkt turiu, kitaip nebegaliu, man skauda, bet tave palieku.
