Kodėl dabar nebylios lūpos sako daug daugiau?
Prašau, išeik, abudu žinom ką tu moki.
Moki skrist su rudenio vėju.
Šaukia, šaukia balsas, aš tyliu, tvirtai žinau, kad jau niekada.
Nebesugrįšiu, grįšiu grįšiu pas tave,
Tavo nebylios lūpos sako paslapčia.
Kas vakar nakty, liko minty, nesutalpinsi to širdy,
Nebesugrįšiu, grįšiu grįšiu pas tave.
Nors aš žinau, kodėl grįžai gėlėm kvepėdamas,
Vis tiek, vis tiek, meluok, abudu žinom ką tu moki.
Moki skrist su rudenio vėju.
Šaukia, šaukia balsas, aš tyliu, tvirtai žinau, kad jau niekada.
