Toli už jūrų marių, giliausių vandenų

Gražuolė mano deivė pašauks mane balsu

Už uždarytų durų ji slepias nuo visų

Kiek paslapčių.

 

Sakyki man mieloji, kaip reik surast tave ?

Kai skiria mus pasaulis ir jūra mėlyna

Bet vilties tave surast neprarandu.

 

Aš nebijau giliausių jūrų vandenų,

Aš nebijau pavojų ir piktų žmonių

Meilės bangos juk nuves prie tavęs

Prie tavęs

Lauk manęs ant kranto deivė mylima

Aš jau pakeliui tad pasitik mane

Atkeliauju su aušra, o mylima.

 

Jos stebuklingos akys jau kviečia iš toli

Jūreivis toks išsekęs, bet siela nerami.

Neleisk nutraukt kelionės pas melę mėlynų akių

Aš jau skubu.

 

Sakyki man mieloji, kaip reik surast tave ?

Kai lietūs drąsko dangų ir šėlsta dargana

Bet vilties neužgesints  jokia audra.

 

Aš nebijau giliausių jūrų vandenų,

Aš nebijau pavojų ir piktų žmonių

Meilės bangos juk nuves prie tavęs

Prie tavęs

Lauk manęs ant kranto deivė mylima

Aš jau pakeliui tad pasitik mane

Atkeliauju su aušra, o mylima.

 

Pragr.

 

Aš nebijau giliausių jūrų vandenų,

Aš nebijau pavojų ir piktų žmonių

Meilės bangos juk nuves prie tavęs

Prie tavęs

Lauk manęs ant kranto deivė mylima

Aš jau pakeliui tad pasitik mane

Atkeliauju su aušra, o mylima.