Tarp debesų tave, nežinomam laike nunešiau
Žuvėdros plunksnele, saulėlydžio take priglaudžiau
Ištikimybę tau, jei tu gali sulaukt žūstančio
Iš prarajos ištraukt, lemtingais žodžiais šaukt dūžtančio.

Aš tavo širdy paversiu į deimantą, nušviesiu kelią tau ir einame
Aš tavo širdy paversiu į deimantą, brangiausia tu pasaulį man.
Aš tavo širdy paversiu į deimantą, nušviesiu kelią tau ir einame
Aš tavo širdy paversiu į deimantą, brangiausia tu pasaulį man.

Tarp ilgesio dienų, nežinomu laiku plaukiame
Lyg burės ir laivų, audroj ir tarp uolų šaukiame
Priglauski tu mane, ištraukus glėbyje skęstantį
Sudužusias šukes, paversim laime mes – švęskime.