Kai manęs jau daugiau nebebus krisiu tau lietumi į kasas
O kai mūsų mažylis nubus tai žinok jį pažadinau aš.
Kai manęs jau daugiau nebebus tau po kojomis augsiu žole
Bus paguoda paaugęs sūnus nes jis toks panašus į mane.
Jei reikės lauksiu tūkstanti metų,
Jei reikės lai kankins nežinia
Tarp skaudžių mūsų meilės verpetų
Su tavim dėl tavęs į tave.
Jei reikės lauksiu tūkstanti metų,
Jei reikės suliepsnosiu ugnim.
Net ant degančių pragaro ratų
Į tave dėl tavęs su tavim.
Kai manęs jau daugiau nebebus tave glostysiu vėjo ranka
O kai vaikas negrįš į namus tai žinok jis pamilo kažką.
Kai manęs jau daugiau nebebus sužydėsiu ramunių žieduos
Bus vestuvės pavasaris bus tau šypsosis anūkų veiduos.
Jei reikės lauksiu tūkstanti metų,
Jei reikės lai kankins nežinia
Tarp skaudžių mūsų meilės verpetų
Su tavim dėl tavęs į tave.
Jei reikės lauksiu tūkstanti metų,
Jei reikės suliepsnosiu ugnim.
Net ant degančių pragaro ratų
Į tave dėl tavęs su tavim.
Kai manęs jau daugiau nebebus pasisversiu mėnulio delčia
Nesvarbu , kad likimas žvarbus patikėk mano meile aš čia
Kai manęs jau daugiau nebebus tau kvepėsiu balta lelija
Bus pražilęs jau mūsų sūnus ,o aš lauksiu tavęs danguje.
Jei reikės lauksiu tūkstanti metų,
Jei reikės lai kankins nežinia
Tarp skaudžių mūsų meilės verpetų
Su tavim dėl tavęs į tave.
Jei reikės lauksiu tūkstanti metų,
Jei reikės suliepsnosiu ugnim.
Net ant degančių pragaro ratų
Į tave dėl tavęs su tavim.
https://youtu.be/cNofRA6RcjU
