Už horizonto toli tu nušvieti kelią į naktį ,
Ant sidabrinių langų nusvyra sparnai pakirsti.
Aš pasiklydau rūke, aistra širdyje mėnesienoj,
Namo vesk mane, turiu būt ramybė nakty.
Kur gyvena meilė saloje, horizontas skęsta naktyje –
Baltas mėnuo, baltas mėnuo.
Ilgesys įstrigęs manyje, pilnatis paskendusi rūke –
Baltas mėnuo, baltas mėnuo.
Išaušo rytas ir vėl užmiršta naktis,
O mintyse aš kartoju vis – baltas mėnuo, baltas mėnuo.
Tu taip toli nuo manęs, O sapnuose aš tariu tavo vardą,
Kai siela verkia nakty ir kojomis laisto žvaigždes.
Aš pasiklydau rūke, aistra širdyje mėnesienoj,
Namo vesk mane, turiu būt ramybė glėby.
