Už lango mirgės žiburiai , kol užmigs ramiai naktyje
Kai jus stebėsiu dar , kai tarp jų surasiu tave
Paliki man dainą , nors ir be žodžių juos sukursiu pati
Tik kartą veidas matytas giliai įstrigo širdy
Tu mano žvaigždė danguj tokia tolima nepasiekiama
Tu mano snaigė delne , neištirpk prašau , dar būk jame
Aš nežinau kokiom spalvom man paveikslą rytas nupieš
Niekas tavęs iš mano širdies niekada , niekada neišplėš
Nauja diena pažadins mane iš sapno svaigaus
Langą lengvai atvėrus įkvėpsiu vėjo gaivaus
Palikai man tik dainą , nors ir be žodžių , juos sukūriau pati
Tu ją išgirsk aš taip noriu būt su tavimi
Pr.
Pragr .
Pr.
