Nors laiko sustabdyt, dar niekas neišmoko,
Nėra sunku sugrįžt į laiką, kai galvojom.
Kad pilį pastatyt, užtenka tiktai smėlio,
O mamai pasakyt, nėra gera idėja.
Kai žemė iš po kojų, vėl slysta, noriu pas tave, tave,
Nes nieks geriau nežino, kokia esu be grimo, kaip tada.
Ten, kur užaugom, su tavim augom, gera sugrįžti bent mintim,
Tave aš saugau, kad nieks neužgautų, o tu man neleidi pasiklyst.
Sunku save surast, tarp tiek prisiminimų,
O dar sunkiau suprast, ar viskas buvo tikra?
Bet tam turiu tave, tu visada įrodai,
Kad viskas daug lengviau, lengviau, negu atrodo.
Kai žemė iš po kojų, vėl slysta, noriu pas tave, tave.
Priedainis
Ten kur užaugau,
Tave aš saugau.
Priedainis.
