Pabudęs aš ant sofos, keistai sau glostau galvą
Kurioj dar šimtas tūkstančių minčių.
Ant stalo porą taurių ir nebaigtas šampanas
Kaip gaila kad išeit turėjai tu.
Pilni namai vien to, skaniausio tavo kvapo
Galiu kaip šuo atsekt, kur eisi tu.
Įžengęs tik į vonią suprantu, kad tu kitokia
Nes lupdažiais man pripiešei širdžių.
Iš dušo bėgs vanduo ir kris ant mano kūno,
Aš prisiminsiu kai lietei mane.
O kai karšti lašai man prisiglaus prie lūpų,
Aš prisiminsiu kaip tu bučiavai.
Iš dušo bėgs vanduo ir kris ant mano kūno,
Aš prisiminsiu kai lietei mane.
O kai karšti lašai man prisiglaus prie lūpų,
Aš prisiminsiu kaip tu bučiavai.
Taip gera prisiminti, ką vakar man kuždėjai
Ir kaip gražiai tu man padainavai.
Ir nuolatos kartoji, kad niekad neišeisi,
Manau kad tu šiek tiek pamelavai.
Pilni namai vien to, skaniausio tavo kvapo
Galiu kaip šuo atsekt, kur eisi tu.
Įžengęs tik į vonią suprantu, kad tu kitokia
Nes lūpdažiais man pripešei širdžių.
Iš dušo bėgs vanduo ir kris ant mano kūno,
Aš prisiminsiu kai lietei mane.
O kai karšti lašai man prisiglaus prie lūpų,
Aš prisiminsiu kaip tu bučiavai.
Iš dušo bėgs vanduo ir kris ant mano kūno,
Aš prisiminsiu kai lietei mane.
O kai karšti lašai man prisiglaus prie lūpų,
Aš prisiminsiu kaip tu bučiavai.
+2
O-o-o
O kai karšti lašai man prisiglaus prie lūpų,
Aš prisiminsiu kaip tu bučiavai.
Iš dušo bėgs vanduo ir kris ant mano kūno,
Aš prisiminsiu kai lietei mane.
O kai karšti lašai man prisiglaus prie lūpų,
Aš prisiminsiu kaip tu bučiavai.
kaip tu bučiavai.
