Nerami mano dūšia, tildau, tildau, tildau ją.
Aš ir vėl tame taške, kaip užburtame rate.
Trapi dūšia – Kodėl tavęs neklausiau?
Trapi dūšia – Dabar tikrai jau žinau,
Trapi dūšia – Senas duris uždarau,
Todėl sakau – Man viskas.
Man viskas nusibodo labai,
Sakau sau, liūdesiu tik laikinai.
Užteks jau man tų tamsių vakarų,
Dabar sakau – Man viskas.
Veidrodis, žvelgiu šaltai, kiek ten manęs, liek nelabai,
Skęsiu vėl, nebebijau, gal viskas taip, dar net geriau?
Trapi dūšia – Kodėl tavęs neklausiau?
Trapi dūšia – Dabar tikrai jau žinau,
Trapi dūšia – Senas duris uždarau,
Todėl sakau – Man viskas.
Man viskas nusibodo labai,
Sakau sau, liūdesiu tik laikinai.
Užteks jau man tų tamsių vakarų,
Dabar sakau – Man viskas.
