Vasaros saulė sutvisko ant rudeninių gėlių
Ir atminties obeliskų, rymančių miegu giliu.
Žvilgsnis staiga palydėjo ryto vienplaukė daina
Ir lyg styga suskambėjo žavesio tyro pilna.
Ak tos akimirkos žavios, jų slėpinių šiluma
Gesta kaip vakaro žaros, gyvos kaip meilė pirma.
Ak tos akimirkos žavios jų slėpinių šiluma
Gesta kaip vakaro žaros, gyvos kaip meilė pirma.
O, o, o …
Spruko ruduo susigūžęs, dingo iš mano širdies
Jam dėl jaunystės gegužis šokiui šį vakarą kvies
Lik, neskubėk grįžt į sapną, dar pasibūk, padainuok
Žvilgsnį lyg žiedlapį kvapnų, dar sykį padovanok.
Priedainis
O, o, o …
Vasaros saulė sutvisko ant rudeninių gėlių
Ir atminties obeliskų, rymančių miegu giliu.
Priedainis
O, o, o …
Ak tos akimirkos žavios…
