Dangus ima rausti pusę keturių,
Norėčiau nejausti to, ką tau jaučiu.
Žodžiai pavirto nejaukia tyla – ah-ah, ah-ah
Negalima, kodėl negalima, lengvai su tavim eiti per gyvenimą?
Jei įmanoma, jei įmanoma, tu prieik prie manęs arčiau
Ir apkabink mane, taip, lyg paskutinį kart, ah-ah
Aš laukiu naktyje, ah-ah ,kol melagės lūpos man ištars
„Aš tavo visada“
Kai iš dangaus giedro ima kristi lietus,
Tada pasigirsta tavo balsas ramus.
Kartu mes galvojam ežerų vardus,
Tokių jau kaip tu daugiau šioj žemėj nebus.
Negalima, kodėl negalima, lengvai su tavim eiti per gyvenimą?
Jei įmanoma, jei įmanoma, tu prieik prie manęs arčiau
Priedainis 2 x.
https://youtu.be/vi-NpwPwgaE
