Už lauko pasisuka kelias , ir veda ligi pat namų
Ten mano brangus kampelis, ten mano širdžiai ramu
Ir nėr man gražesnės vietos ir tokio gilaus dangaus
Čia mano baltai žydėta , čia tiek palikau brangaus .
Aš sugrįšiu į savo kraštą ,
Kur visi mane pažįsta
Kur žiemos naktimis tvoros braška
O saulėkaitoj snaudžia miškai
Aš skaitysiu vėl pievų raštą
Jug tai mano prisiminimai
Aš pakilsiu į dangų bekraštį
Lyg man būtų užaugę sparnai
Aš savo gimtinės medis , lapus išskleidęs kadais
Dabar man vaikystė regis , apsnigus baltais žiedais
Aš grįšiu po ilgo miego , jug laiko kaskart mažiau
O metai taip greitai prabėgo ir aš į namus sugrįžau
Pr. Pragr. Pr.
