Kodėl tu velų rudenį,
Nerimą man budini,
Ko mūsų laimės rytą
Tu nelaukei, tunelaukei kartu.
Mūsų meilės ilgesį
Neprišauksi, nesušildysi
Tik tolimą jos spindesį
Prisiminsi, prisiminsi svajoj.
Tavo žingsnių aidą, rytas išsklaidė,
Net naktinis vėjas su tavim išėjo.
Liko šaltas rytas, margas berželis,
Medžių lapais nubarstytas, tuščias kelias.
Kodėl tu velų rudenį,
Nerimą man budini,
Ko mūsų laimės rytą
Tu nelaukei, tunelaukei kartu.
Mūsų meilės ilgesį
Neprišauksi, nesušildysi
Tik tolimą jos spindesį
Prisiminsi, prisiminsi svajoj.
Mūsų meilės aidą, dienos išsklaidė,
Mes dabar kaip jūroj, du laivai be burių.
Glosto šaltas vėjas margą berželį,
Laimė jau seniai išėjo, tuščias kelias.
Kodėl tu velų rudenį,
Nerimą man budini,
Ko mūsų laimės rytą
Tu nelaukei, tunelaukei kartu.
Mūsų meilės ilgesį
Neprišauksi, nesušildysi
Ir tolimą jos spindesį
Prisiminsi, prisiminsi svajoj.
La la la la la..
