Kai pilka kregždutė padangėm nardo
Jai labai pavydžiu žydrų kelių.
Vėjas man pasakė vien tavo vardą,
Bet tavęs surasti aš negaliu.
Skaidriom naktim klausiu savo ežerų,
Sapnuos matau žiburius žarų,
O kaip arti čia susirenka keliai,
Kokie karšti žemės spinduliai.
Kai pabundu aš iš upių gilumos,
Neberandu žemėj tylumos,
Aplink jaučiu virpa saulėje stogai,
Kiek paslapčių groja man žiogai.
Pragrojimas…
Man beržai pasakė vien tavo vardą,
Bet tavęs surasti aš negaliu.
Kai pilka kregždutė takeliais nardo,
O kiek daug pasaulį klaidžių kelių.
Laukuos, miškuos jie smiltelėm nupilti,
Sapnuos, laiškuos tie takai šilti,
Skubėk, skubėk rytmečio žarų pririnkt,
Kalbėk, kalbėk paslaptį imink.
Pabusiu tau aš iš sapno gilumos,
Atskrisiu tau vėju iš dainos,
Gal žibute pražydėsiu mėlynai,
Gal lakštute suoksiu amžinai.
Pragrojimas…
Gal žibute pražydėsiu mėlynai, gal lakštute tau čiulbėsiu, tau čiulbėsiu,suoksiu amžinai
