Kur Dievužis rasą kėlė, šaltinėlis atsitvėrė,
Tam šaltinį nusiprausę, mes motulės saulės klausėm.
Kaip pasiekti kitą krantą, nepamiršus savo vardo?
Kaip mums girioj nepaklysti ir namolio vėl sugrįžti?
Kur devynios baltos upės, kur devynios laimės supas,
Kur devyni broliai plaukia, devyniais vardais pieva šaukia.
Kur devynios žvaigždės krinta, kur devynios aušros švinta,
Kur devynios sesės kelias, devynioms kartoms laimę lemia.
Kur Dievužis medų laižė, nusiskynėme po žvaigždę
Ir ant avilių sugulę, klausinėjome mėnulio.
Išmintį ar auksą semti, protu ar širdim gyventi?
Kaip per gaisrą mums ant rankų, savo žemę nešt ir dangų? Į ten
