Negaliu atleisti dienai,
Kur išskyrė mus abu.
Nes gražiausia, kuo tikėjau
Ir kuo vis dar tikiu – tai tu.
Nedovanosiu laiko skausmui,
Aš nebenoriu vėl kentėt.
Kai prabundi širdy nuo jausmo,
Kad tai, kas tau brangu,
Skiria begalės dienų.
Tad akimirką šią
Aš žinau, aš žinau, aš žinau, kad vėl tikiu.
Aš žinau, aš žinau, aš žinau, kad gyvenu.
Akimirką šią
Nebijok, nebijok, nebijok, tikėk stipriau.
Noriu tau ir tik tau atiduot save labiau
Akimirką šią.
Nuo tada, kai palikai mane,
Kuomet išėjai,
Mačiau kaip tolsti tu.
Paleisti buvo taip skaudu,
Bet pakeist to negaliu.
Tad akimirką šią
Aš žinau, aš žinau, aš žinau, kad vėl tikiu.
Aš žinau, aš žinau, aš žinau, kad gyvenu.
Akimirką šią
Apkabink mane prašau,
Leisk delnais tave priglaust,
Man leisk dovanot tau save…
Akimirką šią
Aš žinau, aš žinau, aš žinau, kad vėl tikiu.
Aš žinau, aš žinau, aš žinau, kad gyvenu.
Akimirką šią
Nebijok, nebijok, nebijok, tikėk stipriau.
Noriu tau ir tik tau atiduot save labiau
Akimirką šią.
https://youtu.be/zqJx0lPC9MY
