Kai sėdėjau prie lango mėnulio pilnaty,
Aš pamačiau tave, tu praėjai gatve.
Praeidama gatve suviliojai tu mane,
Kokia tu graži, tu tokia nuostabi.
Gal išprotėjau dėl tavęs, nes nežinau,
Gal nemylėjai tu manęs, nes pajutau,
Gal susidėjai su kitu, ne nemačiau,
Galva nusprogs man nuo minčių, gal nereikia
Gal išprotėjau dėl tavęs, nes nežinau,
Gal nemylėjai tu manęs, nes pajutau,
Gal susidėjai su kitu, ne nemačiau,
Galva nusprogs man nuo minčių, gal nereikia.
Pragrojimas.
Kad ir kaip tu mane kiekvieną dieną kankini,
Tu nekalbėk, nerėk, palauk ir patylėk.
Lakstydama gatve suviliojai tu mane,
Kokia tu graži, tu tokia nuostabi.
Gal išprotėjau dėl tavęs, nes nežinau,
Gal nemylėjai tu manęs, nes pajutau,
Gal susidėjai su kitu, ne nemačiau,
Galva nusprogs man nuo minčių, gal nereikia
Pragrojimas
Gal išprotėjau dėl tavęs, nes nežinau,
Gal nemylėjai tu manęs, nes pajutau,
Gal susidėjai su kitu, ne nemačiau,
Galva nusprogs man nuo minčių, gal nereikia
Gal išprotėjau dėl tavęs, nes nežinau,
Gal nemylėjai tu manęs, nes pajutau,
Gal susidėjai su kitu, ne nemačiau,
Galva nusprogs man nuo minčių, gal nereikia.
