Krenta baltos snaigės, krenta tau ant skruosto,
Šoka savo baltą šokį tyloje,
O tamsi naktis vien tavo plaukus glosto,
Išnykai baltojoj snaigių migloje.
Gal tu suprasi, kodėl kas naktį,
Tave lyg paukštę, vejuosi sapne?
Gal tu suprasi, kodėl kas naktį
Tavąjį vardą ,šaukiu tyloje?
Krenta baltos snaigės, nėr tik man paguodos,
Kad nakties tyloj surasiu aš tave.
Šokit, baltos snaigės, šokti nenustokit,
Atsiliepki tu manojoj širdyje.
