Leisk meilės man įkvėpti ir nuostabia gėle žydėti,
Ant tavo lūpų tariančio švelnius žodžius.
Gal per ilgai mes laukėm, vis slėpdami jausmus po kaukėm,
Bet patikėti žodžiais tavo vėl galiu.
Surask mane tarp tūkstančio žiedų..
Lig nenuskinta gėlė, trokštanti karštai mylėt,
Pavasario žieduos paklydus laukiu vis tavęs,
Gal sapnai iš praeities, kelią pas mane nuties,
Ir saulės spinduliai auksiniai sugrąžins tave, tave.
Prašau neleisk pamiršti plaukuos švelnumo tavo pirštų,
Kali liesdavai nežemiškoj aistroj naktų.
Gal per jauni mes buvom, išgąsdinom tada fortūną,
Bet patikėti žodžiais tavo vėl galiu.
Surask mane tarp tūkstančio žiedų..
Lig nenuskinta gėlė, trokštanti karštai mylėt,
Pavasario žieduos paklydus laukiu vis tavęs,
Gal sapnai iš praeities, kelią pas mane nuties,
Ir saulės spinduliai auksiniai sugrąžins tave, tave.
Pragrojimas. Priedainis