Irena ir Donatas – Danguje ar Pragare

Negaliu patikėti, kad tu stovi šalia,
Negaliu apsakyti, ką jaučiu viduje.
Kai liečiu tau akis, kai laikau tavo ranką ir tada,
Noriu tau pasakyti, kaip myliu tave.

Dangų paliesiu, nuskinsiu žvaigždes,
Perplauksiu jūras, įveiksiu marias.
Dovanosiu tau saulę ir visą pasaulį, ir save,
Dovanosiu tau sielą, tik mylėki mane.

Aš ištirpsiu tavam glėbyje,
Nuo tamsos apginsiu tave.
Aš prisiekiu, mylėsiu tave
Ir nesvarbu danguje ar pragare.

Saulė nušvito, taip ieškojau tavęs.
Rytas išaušo, negaliu be tavęs.
Meilė griaus visas sienas ir lydės mus kas dieną, kol tik ji neužges,
Tik tai nepaliki, nepaliki manęs.

Aš ištirpsiu tavam glėbyje,
Nuo tamsos apginsiu tave.
Aš prisiekiu, mylėsiu tave
Ir nesvarbu danguje ar pragare.

Mūsų nuostabias naktis keis švintantys rytai,
Dieve – kad šitas jausmas truktu amžinai.

Aš ištirpsiu tavam glėbyje,
Nuo tamsos apginsiu tave.
Aš prisiekiu, mylėsiu tave
Ir nesvarbu danguje ar pragare.
Ir nesvarbu danguje ar pragare.
Ir nesvarbu danguje ar pragare.