Pasakyk mieloji, ar man nemeluoji,
Ar nevaidini tik nekaltos.
Kas tau atsitiko, nieko nebeliko,
Iš svajonių pasakos baltos.
Makaronų man nebekabink, ir brangiausių jau nebevadink,
Jei gali, tai nors atsiprašyk, ir į dūšią niekada nešik.
Tu tik neapvilki, dar aistros įpilki,
Tegul mūsų meilė suliepsnos.
Vėl sparnus išskleidę, ir kaltes atleidę,
Skrisim kaip kregždutės viesuluos.
Makaronų man nebekabink, ir brangiausių jau nebevadink,
Jei gali, tai nors atsiprašyk, ir į dūšią niekada nešik.
Tartum akmeniu širdin vožei, ir raudoniu veidus nudažei,
Rieda ašaros kaip garvežiai, ir poruojas upėje vėžiai.
PRGR.
Bet kodėl brangioji, net neraudonuoji,
Vėl juoda esi vietoj baltos.
Pripažink mieloji, ar man nemeluoji,
Ar nevaidini tik nekaltos.
Makaronų man nebekabink, ir brangiausių jau nebevadink,
Jei gali, tai nors atsiprašyk, ir į dūšią niekada nešik.
Tartum akmeniu širdin vožei, ir raudoniu veidus nudažei,
Rieda ašaros kaip garvežiai, ir poruojas upėje vėžiai.
