Jaunystės vėjas pasėjęs meilę širdyse
Žvaigždes uždegęs akyse išdykęs vėjas vėjas vėjas.
Ar meni laikus mus mažus vaikus pasakų šaly
Kur vanduo gilus ten kur aukštai dangus ir medžiai dideli.
Bet jau išplaukė laivai kur šalis ta nežinai niekas jos neras
Dingo amžinai ir milžinai ir meilės nerimas
Jaunystės vėjas pasėjęs meilę širdyse
Žvaigždes uždegęs akyse kažkur skubėjo ėjo..ėjo…
Jaunystės vėjas jau neša svetimas bures
Ir niekad negražins manęs kur meilė liejas, liejas , liejas.
Ar jaunystės svajones dar atsimeni kai mes norėjome
Ir į žvaigždes keliaut ir amžinai mylėt šventai žadėjome.
Bet tas vėjas neramus kaip krantus išskyrė mus praraja gili
Vanduo seklus žemai dangus ,bet žvaigždės per toli.
Pried. Pragr. Pried.
