Krenta mano kūnu lašai taip iš lėto,
Seka tavo akys, matau, kaip jos mėtos.
Žvilgsniai susitinka ir aš noriu vieno,
Tiktai tavo ryškaus vaizdo šviečiant mėnesienoj.
Daros po truputį karščiau, nenustovim vietoj,
Šiurpuliukai bėga ant odos, rankos drėgnos.
Jei tik tokios būtų mano visos kitos dienos,
Visad liktų taip be proto saldžiai giedros.
Tyliai aš kvėpuosiu, visas atsiduosiu,
Iš lėto vėl kartosiu, jei leisi man tai.
Rankose aš tirpsiu, stipriai įsikibsiu,
Kilsi ten, kur niekad dar nebuvai.
Ir aš noriu būt vienintelis, kuriam sakai taip.
Tyliai aš kvėpuosiu, visas atsiduosiu,
Iš lėto vėl kartosiu, jei leisi man tai.
Jungiasi raudona tema – aš užsimerkiu.
Jaučiu, kaip tavo lūpos artėja – to neišvengiu.
Jos liečiasi taip švelniai prie mano – nesitraukiu,
Pasineriu į tai – taip seniai jau šito laukiu.
Pereina antroji zona ir aš keliauju
Pasitikti, ko truputį bijau – nebeapgaunu.
Pildos mano norai visi – sau įsikandu,
Viskuo, kas šiąnakt gali mums nutikt aš pasikliaunu
