Kodėl tariu „man gera čia“,
Juk tai ne tamsios gelmės?
Gal sapnas tai – man gera čia,
Gal burtai jūrų velnio?
Pabust iš miego gera čia,
Juk taip ilgai miegojau,
Kastyti mielas, gera čia,
Ar krantas tai, ar rojus?
Įkvėpti vėjo ir žolės,
Kastytis:
Apakt nuo meilės didelės,
Jūratė:
Paliesti žemę ir gėles it mylimojo lūpas…
Kastytis:
Klausytis paukščių ir lietaus,
Jūratė:
Ragauti pieno ir medaus,
Abu:
Matyti jūrą iš viršaus, kur baltos bangos supas…
Kastytis:
Tu pažvelk į ąžuolo šakas –
Tai santuokos altorius…
Neturim rūmų, na ir kas –
Bus pieva mūsų meilės guolis.
Jūratė:
Širdis stuksena: „gera čia“,
Kai vėjas taršo plaukus.
Mylėk mane dabar ir čia –
Aš taip seniai to laukiu…
Abu:
Ateik naktie, užpūsk žvakes,
Surankiok liūdesio šukes,
Aš tavo kūnu ir kvapu patamsiuos pasišviesiu…
Šalin dainas, šalin žodžius,
Šalin drovumo drabužius,
Neliko nieko, net dievų, tik tu ir aš – mes dviese…
