Ar prisimeni vaikystės vėją, mūsų saulę, mūsų dangų?
Senus gerus draugus ir motinos akis?
Ten kur seno, seno miesto sienos, pasislėps vaikystės dienos
Ir lietus nuplaus į jūrą degančius žodžius.
Kur skaičiuodavom žvaigždes ir rašydavom eiles.
Kai tu šalia aš galiu svajoti,
Tu šalia aš galiu dainuoti
Ir ta saulė danguje telpa mūsų delnuose
Aš galiu, nes tu esi šalia.
Nusivesk mane per ryto rasą, pasitikti saulės tekant,
Nusivesk pašokt su vėju ir aplenkt bangas.
Ten kur mūsų seno miesto sienos, kur draugai, kur mūsų dienos
Ir lietus neužgesinę degančių dainų.
Kur skaičiuodavom žvaigždes ir rašydavom eiles.
