Ar pameni dienas, kai kadaise, žinojom abu.
Kiek vienas mes kitam tada reiškėm, nebuvo ribų.
Kiekviena sekundė atrodė taip svarbu.
Dabar žiūriu į tavo akis, bet tau nebe įdomu.
Ligi dangaus pritrūko mažo stebuklo,
Kol tu ieškojai sparnų, pasauliai mūsų nutrūko
Ligi dangaus , juk skraidėm mes be lėktuvo,
Kaip jo reikėtų dabar, bet jis be meilės sudužo.
Tą dieną, kai mes vėl susitikom man trūko akių.
Atrodė į mane pažiūrėti tau buvo sunku.
Netikėsiu niekad, kad be manęs tau nebaisu.
Nei ateity, nei dabarty nebūsim mes jau kartu.
