Daug pasaulyje Kristinų, nuostabių, žavių merginų,
Bet tiktai viena svaigina mano širdį atgaivina.
Vadinu tave Kristute išprotėjusia mažute,
O draugai vadina Kriste, bet nieks tavęs taip nepažįsta.
Tave vadina Kristė, artistė, bajeristė, kosminė pana, tu atitrūkus,
Kristė bajeristė, pašėlus optimistė, lyg kometa sušvitai manyje.
Tave vadina Kristė, artistė, bajeristė, kosminė pana, tu atitrūkus,
Kristė bajeristė, dalyvė aktyvistė, meilė amžinai širdyje.
Tu kompanijoj ryškiausia, mylimiausia, įdomiausia,
Ir pati, pati linksmiausia, bet tik aš žinau geriausiai.
Kad po kaukėm tu gležnutė ir trapi, trapi švelnutė,
Meilės trokštanti širdutė, viena vienintelė Kristutė.
