Jau nubėgo rudenio palaukė, tartum mirksnis vasara trumpa
Susitikom kai paukščiai klykė naktį, troškom vieno,  ne smilkti, o tik degti
Mus liūliavo ir jūra ir debesys, mėnuo taip svaigino, Kristina , Kristina

Na nai na na na na nai na na …..

O netolies degė laužai, o netolies,  šoko dainavo
Mums tos ugnies buvo mažai, mes džiugesy paskendome visi
Na nai na na na na nai na na …..

Mes neliejom ašarų, kai liko paskutinė rudenio naktis
Išsiskyrėm kai paukščiai skristi kilo, ošė meilė mūs medžiai iš  žalio šilo
Tik vaitojo ir jūra ir debesys, mėnuo taip svaigino, Kristina, Kristina

Na nai na na na na nai na na …..

O netolies degė laužai, o netolies,  šoko dainavo
Mums tos ugnies buvo mažai, mes džiugesy paskendome visi
Na nai na na na na nai na na …..

Na nai na na na na nai na na …..

O netolies degė laužai, o netolies,  šoko dainavo
Mums tos ugnies buvo mažai, mes džiugesy paskendome visi
Na nai na na na na nai na na …..

( ir dabar , kai pučia šaltas rudens vėjas, aš jaučiu, kaip man trūksta tavęs
Kristina . Ar ne per anksti mes pasakėme vienas kitam sudie Kristina )