Gruodis, už lango supasi snaigės,
Šalta, gerklėj užstrigusios raidės
Raidės, kurios nevirto žodžiu,
Žodžiai, kurie nevirto paukščiu.
Gaila tavęs ir meilės beprasmės,
Metai pražuvę laiko verpetuos,
Skausmas nužudęs viską many,
Meile, ar tu esi ???
Juk gyvenime kartais taip būna, Jog atrodo, kad viskas sugriūva,
Tik gyvenki ir eiki į priekį, Tikėk savo širdimi.
Jeigu raidės pavirstu žodžiu, žodis virstu gražiausiu paukščiu,
Lėktu neštu tave ant spardnų, laimės taku…
Pūgos užpustė išmintą kelią,
Mėnuo nušvietė naują takelį,
Kur jis nuves nežinau,
Meile, negi tave sutikau ?
Mes lyg du paklydę nakty,
Kas tu, klausiam viens kito ugny,
Ledas tirpo manojoj širdy,
Jausmas šildantis sausio glėby…
