Mažą mano delną nuo tavęs paėmė kažkas ranka šilta
Ir lig šiolei veda vis ir taip man lengva eit.
Suklumpu ant kelio akmenų, pakelia kažkas ir vėl einu
Ir priglaudžia galvą prie savęs gražiai, gražiai.
Lietuva, Lietuva, lūpos taria be garso.
Vesk ir drąsink mane ir dabar ir visada.
Net akių pakelti nedrįsau, tik žinojau jos vienos klausau
Ir jaučiu alsavimą vilties tiktai vilties.
Nors ne kartą krito iš dangaus ašara gal jos gal kas daugiau
Ir mane nudegino ligi pačios širdies.
Lietuva, Lietuva, lūpos taria be garso.
Vesk ir drąsink mane ir dabar ir visada.
Pragrojimas
Kai tave pirmą kart, mažas mokiaus ištarti
Jausti delną ranka ir dabar ir visada
Lietuva, Lietuva, lūpos taria be garso
Vesk ir drąsink mane ir dabar ir visada.
