MAN JAU VISKO PER DAUG (su Adrina)

Niekada nesigailėjau to, ką sukūrėm kartu,
Niekada negalvojau, kad mes nedarėm klaidų.
Mes gaudėm bangas, mūsų jūrą puošė giedras dangus,
Bet dabar man taip skaudu, tu nebe mano žmogus.

Man jau visko per daug, o tau vis tiek per mažai,
Aš nesukursiu tau svajonių pasaulio, kuriame nebuvai.
Man jau visko per daug, su manimi tik žaidei,
Norėčiau viską pamiršti ir daugiau nebeklysti, laikas bėga per greit.

Kažkada nereikėjo tiktai tavęs,
Meilė rinktis galėjom, bet pasirinkom klaidas.
Ir mūsų bangų nebepuoš jau niekad giedras dangus,
Ar žinai, kaip man skaudu? Tu nebe mano žmogus.