Saulė nusileido, mes vaidinom meilę taip, kaip kine.
Bėgome per pievą, palydėjom dieną taip, kaip kažkada.
Man ramu, kai medžiai šaukia vardu, ramybę ten surandu.
Man ramu ir aš trumpam nubundu, save tenai pamirštu.
Ten dangaus viršūnėj, tarp nežinomųjų mes tokie pat.
Nieko nebereikia, gal mėnulis veikė, mums, to gana.
Man ramu, kai medžiai šaukia vardu, ramybę ten surandu.
Man ramu ir aš trumpam nubundu, save tenai pamirštu.
Truputį išprotėję, šokame prieš vėją.
Pagalvoti negalėjom, kiek visko susidėjo.
Saulė nusileido, mes vaidinom meilę taip, kaip kine.
Man ramu, kai medžiai šaukia vardu, ramybę ten surandu.
Man ramu ir aš trumpam nubundu, save tenai pamirštu.
Man ramu, kai medžiai šaukia vardu, ramybę ten surandu.
Man ramu ir aš trumpam nubundu, save tenai pamirštu.
