Man reik tavęs, kaip žemei reikia saulės
Man reik tavęs, kaip sodui reik žiedų
Man be tavęs, krūtinėj stingsta kraujas
Ir niekur, niekur laimės nerandu

Padovanok, nors mažą džiaugsmo lašą
O šypseną, įteik be paslapčių
Be jos kasdien, man žemėj vietos maža
O danguje, aš nematau žvaigždžių

Be jos kasdien, man žemėj vietos maža
O danguje, aš nematau žvaigždžių

Man reik tavęs, kaip žemei reikia saulės
Man reik tavęs, kaip sodui reik žiedų
Man be tavęs, krūtinėj stingsta kraujas

Man reik tavęs, kaip žemei reikia saulės
Man reik tavęs, kaip sodui reik žiedų
Man be tavęs, krūtinėj stingsta kraujas

Nušvis vaivorykštės skara rasota
Buk saulės pranašu šviesios lemties
Atnešk man dainą, niekad nedainuota
Ir grandines ant mylinčios širdies

Ateik, ateik, pavasariui nušvitus
Ateik, ateik, kai saule įdienos
Ateik rudens lietum rasota rytą
Ar kai šiluos, sprangi tyla žiemos

Man reik tavęs, kaip žemei reikia saulės
Man reik tavęs, kaip sodui reik žiedų
Man be tavęs, krūtinėj stingsta kraujas     ( ir niekur laimės nerandu )

Man reik tavęs, kaip žemei reikia saulės
Man reik tavęs, kaip sodui reik žiedų
Man be tavęs, krūtinėj stingsta kraujas

Man reik tavęs, kaip žemei reikia saulės
Man reik tavęs, kaip sodui reik žiedų
Man be tavęs, krūtinėj stingsta kraujas     ( ir niekur laimės nerandu )

Man reik tavęs, kaip žemei reikia saulės
Man reik tavęs, kaip sodui reik žiedų
Man be tavęs, krūtinėj stingsta kraujas