Kaip druska į jūros aimaną
Į tave krentu, širdie mana.
Nors kartais neriam iki dugno,
Bet į krantą mus išplukdo
Vis nauja vilties banga.
Man reikia meilės kvepiančios rūtom
Ir šalia noriu, kad būtum.
Man reikia meilės amžino uosto
Ir šalia – to, kas paguostų.
Visada, visada man reikia meilės.
Visada, visada man reikia meilės.
Kaip gėlė į miško samaną,
Į tave krentu, širdie mana.
Nors vystam, drebame nuo vėjo,
Bet kas kartą mus užlieja
Vis nauja vilties banga.
Man reikia meilės kvepiančios rūtom
Ir šalia noriu, kad būtum.
Man reikia meilės amžino uosto
Ir šalia – to, kas paguostų.
Visada, visada man reikia meilės.
Visada, visada man reikia meilės.
Apsupty audros, sopuly žiemos
Reikia meilės amžinos.
Pragrojimas
Man reikia meilės kvepiančios rūtom
Ir šalia noriu, kad būtum.
Man reikia meilės amžino uosto
Ir šalia – to, kas paguostų.
Visada, visada man reikia meilės.
Visada, visada man reikia meilės.
