Pasakysiu aš tau, kaip ilgai keliavau,
Kol dangaus dievai tave man padovanojo.
Daug žmonių sutikau, bet tokios neradau,
Kuri iš pirmo karto man nusišypsojo.
Jei tik galėčiau turėti sparnus,
Jais apkabinčiau, kad suprastum, koks beribis dangus.
Jei žvaigždes aš turėčiau, atiduočiau jas tau,
Nes tik dėl tavęs aš gimiau, mano brangus žmogau, mano brangus žmogau.
Iš eilės tris naktis, žiūrėjau tau į akis,
Kol ir vėl po namų langais patekėjo saulė.
Aš paskęstu jose, lyg vandenyno dugne
Ir suprantu, kad man esi, visas pasaulis.
