Jau vasara praėjo ir greit ruduo ateis,
O tu lakstai po laukus su palaidais plaukais.
Tavo akys kaip dvi žvakės man šviečia naktyje,
Bet palauk, neskubėk, ateiki pas mane.
Ir aš sakau: mano miela, aš savo sielą
Tau atiduosiu, bet neparduosiu
Tau, tik tau, tik tau už viena naktį.
O tu drebi kaip eglutė,
Vejas pūtė, pūtė, Ir aš labai bijau tavęs netekti.
Nors tu ir ne gražuolė, bet myliu aš tave,
Nors kojytės tavo mažos, atbėki pas mane.
Ir sukos mūsų kūnai du šokio sūkury,
Tik dabar pamačiau, kad nieko neturi.
Ir aš sakau: mano miela, aš savo sielą
Tau atiduosiu, bet neparduosiu
Tau, tik tau, tik tau už viena naktį.
O tu drebi kaip eglutė,
Vejas pūtė, pūtė , Ir aš labai bijau tavęs netekti.
