Mano vienintelis žmogau
Kai būna valanda sunki
Aš tavo laišką vėl skaitau
Ir tavo balsas taip arti

Visi išvyko traukiniai
Gitaros verkia naktyje
Gyvenimo juk per mažai
Per maža vietos širdyje

Ar girdi, tyliai skamba seniai pamiršta daina
Ar jauti, kai pavasariu grįžta širdis jauna
Kam tie žodžiai- pažvelk į akis, ir išplauks ledai
Pasibels į manąsias duris pamiršti jausmai

O kiek dar žodžių netartų
Širdies atverti negaliu
Ir ką svajonėse matau
Atodūsiams sudėjau tau

Praeis dar tūkstantis dienų
Ir tūkstantis viena naktis
Klaidžiu gyvenimo ratu
Vėl mūsų pasaka sugrįš

Ar girdi, tyliai skamba seniai pamiršta daina
Ar jauti, kai pavasariu grįžta širdis jauna
Kam tie žodžiai- pažvelk į akis, ir išplauks ledai
Pasibels į manąsias duris pamiršti jausmai

Mano vienintelis žmogau
Kai būna valanda sunki
Aš tavo laišką vėl skaitau
Ir tavo balsas taip arti

Na na na…
Kam tie žodžiai- pažvelk į akis, ir išplauks ledai
Pasibels į manąsias duris pamiršti jausmai