Meilė gydo be vaistų, nuo pavydo ir žaizdų
Nors pati ji nelengva, širdies liga
Meilė gydo be vaistų, nuo pavydo ir žaizdų
Jeigu ją tu suradai, ištirps ledai
Ji mus užmigdo ir kelia, guodžia kai būna graudu
Uždega jausmo žvakelę, net nepaklausus vardų
Ji liūdesį mus suranda, verčia mažus dideliais
Kartais ji tuščią gyvenimo lentą nudažo margais spinduliais
Pr.
Ji daug greitesnė už vėją, ji išdidi, bet trapi
Tiems kas nors kartą mylėjo, rojaus keliai atverti
Ji nepaliauja liepsnoti mūsų trumpam kelyje
Netgi tamsiausios gyvenimo stotys suspindi šviesoj tik su ja
Pr.
Net jei širdis sužeista, net jei viltis prarasta
Meilė ateis ir pažadins tave nekviesta vėl
Pr.+1
Pr.+1
