Meilė vis likimais žaidžia

Jei neliko džiaugsmo tavo širdyje, niūrios dienos slenka, kur surasti ją ?
Eik ir ieškok, ir vienas negrįžki
Kol jaunystė žiba tavo akyse, kol pašėlęs jausmas dega delnuose,
Tu neturi tamsoj paklysti.

Būna kad sugriūna pasakų šalis ir atrodo jau širdis neatlaikys,
Ir nebėra nei džiaugsmo nei juoko.
Kam vienam liūdėt tamsiam kampe, veski ir pakvieski šokiu ją,
Te sujungia jus mana daina.

Meilė vis likimais žaidžia, tai sujungia, tai paleidžia
Tu turi klausyt širdies.
Jei tikėsi tavo laimė, jei išduosi, tai savaime
Ji išeis ir nebegrįš.

Ji nemėgsta melo, jau geriau tiesa, ji negali džiaugtis kai širdy gėla,
Ji įžeista – mylėt negali.
Jeigu nori tu būt vėl kartu, apkabint priglaust, pakviest vardu,
Tu ją nuvesk į laimės šalį.

Ji tau dovanos šypseną akių, ji tave palies bučiniu švelniu,
Ir apkabins, ir liesis vėl žodžiai,
Jų pasiilgote abu, žodį tą ištarti nesunku,
Aš mielasis, taip tave myliu.

Meilė vis likimais žaidžia, tai sujungia, tai paleidžia
Tu turi klausyt širdies.
Jei tikėsi tavo laimė, jei išduosi, tai savaime
Ji išeis ir nebegrįš.

Meilė vis   + 2

Meilė vis likimais žaidžia, tai sujungia, tai paleidžia
Tu turi klausyt širdies.
Jei tikėsi tavo laimė, jei išduosi, tai savaime
Ji išeis ir nebegrįš.
Ji išeis ir nebegrįš.