Toli už jūrų marių, giliausių vandenų
Gražuolė mano deivė pašauks mane balsu
Už uždarytų durų ji slepias nuo visų
Kiek paslapčių.
Sakyki man mieloji, kaip reik surast tave ?
Kai skiria mus pasaulis ir jūra mėlyna
Bet vilties tave surast neprarandu.
Aš nebijau giliausių jūrų vandenų,
Aš nebijau pavojų ir piktų žmonių
Meilės bangos juk nuves prie tavęs
Prie tavęs
Lauk manęs ant kranto deivė mylima
Aš jau pakeliui tad pasitik mane
Atkeliauju su aušra, o mylima.
Jos stebuklingos akys jau kviečia iš toli
Jūreivis toks išsekęs, bet siela nerami.
Neleisk nutraukt kelionės pas melę mėlynų akių
Aš jau skubu.
Sakyki man mieloji, kaip reik surast tave ?
Kai lietūs drąsko dangų ir šėlsta dargana
Bet vilties neužgesints jokia audra.
Aš nebijau giliausių jūrų vandenų,
Aš nebijau pavojų ir piktų žmonių
Meilės bangos juk nuves prie tavęs
Prie tavęs
Lauk manęs ant kranto deivė mylima
Aš jau pakeliui tad pasitik mane
Atkeliauju su aušra, o mylima.
Pragr.
Aš nebijau giliausių jūrų vandenų,
Aš nebijau pavojų ir piktų žmonių
Meilės bangos juk nuves prie tavęs
Prie tavęs
Lauk manęs ant kranto deivė mylima
Aš jau pakeliui tad pasitik mane
Atkeliauju su aušra, o mylima.
