Tenai, kur ošia šimtametės liepos ir nesimato šalto miesto kaminų,
Kur teka upė mus krantais apglėbus, aš savo tėviškėj laimingas gyvenu.
Čia mes šeima, – be pykčio ir pavydo draugai, kaimynai, sesės, broliai ir vaikai.
Atidaryk vartus, užeik į vidų – pas mus nesikeičia laikai.
O mūsų kaime kaktusai nežydi, užtat gandrai sugrįžta į lizdus.
O mūsų kaime galit pamatyti pačius gražiausius Lietuvoj vaizdus.
O mūsų kaime kaktusai neauga užtat širdis ir mūsų siela netuščia.
Jeigu mieste sutiksi tikrą draugą, žinok, atvyko jis iš čia.
Kur aukso pievom nuvingiuoja takas ir nesigirdi užsienietiškos šnekos,
Čia viens kitam dar žmonės sako labas ir moka džiaugtis be jokios rimtos progos.
Čia mes šeima – kasdien visi už vieną, o jeigu reikia, tai ir vienas už visus.
Užsuk ir tu į mūsų kaimo kiemą, Į mūsų draugiškus namus.
