Aš prisimenu žvaigždę, kuri krito tą nakt,
Viens nuo kito apsvaigę, nuo tada ėmėm degt,
Ugnimi ypatinga, vien tik mums užkurta,
Matau lyg vakar tai buvo, žvilgsnį tą,
Sakei kad visad dangaus buvau verta.
Niekada neišduok, mūsų meilės miesto,
Net kai būsiu toli, atminimai mieli, lai širdy neblėsta.
Niekada neišduok, mūsų šilto vėjo,
Po audrų išlauktų mes išlikom kartu, nes abu tikėjom.
Aš prisimenu gatvę, kur sustojom trumpam,
Tavo lūpos gudravo, vaizdas liejosi man.
Viską viską pamiršę buvom tik tu ir aš,
Įsileidę į širdį svajones, bandėm laimę kur vėjas mus nuneš.
Niekada neišduok, mūsų meilės miesto,
Net kai būsiu toli, atminimai mieli, lai širdy neblėsta.
Niekada neišduok, mūsų šilto vėjo,
Po audrų išlauktų mes išlikom kartu, nes abu tikėjom.
