Ramune balta tau pražysiu po langu,
Kai užmigs diena, tau dainuosiu sode.
Dainą atneš vėjas ten iš toli –
Ar jauti, ar ją girdi?
„Mylėk“, – dainuos miškai,
„Mylėk“, – kartos kalnai,
Nes man ir tau
To jausmo buvo per mažai.
„Mylėk“, – dainuos miškai,
„Mylėk“, – kartos kalnai,
Nes man ir tau
To jausmo buvo per mažai, mažai…
Lašeliu rasos žolėje tau spindėsiu,
Saulės paliesta, išgaruosiu delne.
Dainą atneš vėjas ten iš toli –
Ar jauti, ar ją girdi?
„Mylėk“, – dainuos miškai,
„Mylėk“, – kartos kalnai,
Nes man ir tau
To jausmo buvo per mažai.
„Mylėk“, – dainuos miškai,
„Mylėk“, – kartos kalnai,
Nes man ir tau
To jausmo buvo per mažai, mažai…
Lyg paukščiai narve
Ištrūkim iš čia.
Aš pajėgsiu, o tu?
Tik nesustok, nepasiduok.
Ir aš tikiu…
„Mylėk“, – dainuos miškai,
„Mylėk“, – kartos kalnai,
Nes man ir tau
To jausmo buvo per mažai.
„Mylėk“, – dainuos miškai,
„Mylėk“, – kartos kalnai,
Nes man ir tau
To jausmo buvo per mažai, mažai…
