Namuno Krantai – Trečias maratonas (“Kur tu esi” popuri)
Kodėl gėlė taip greit nuvyto, Kodėl nuo medžių lapai krito
Kodėl saulutė nebešildo, Ir vėjas dainą taip nutildo
Kur tu esi, man pasakyk, Ką tu veiki, man pasakyk
Ką tu myli, man pasakyk Su ryto saule
Ša la la la, ša la la la la….
Ša la la la – Su ryto saule
Pragrojimas
O kai žiemužė, balta balta , Graudumas baisiai širdį šaldo
O kai pavasaris ateina, Širdis dainuoja meilės dainą
Kur tu esi, man pasakyk, Ką tu veiki, man pasakyk
Ką tu myli, man pasakyk Su ryto saule
Ša la la la, ša la la la la….
Ša la la la – Su ryto saule
Pragrojimas
Kur tu esi, man pasakyk, Ką tu veiki, man pasakyk
Ką tu myli, man pasakyk Su ryto saule
Ša la la la, ša la la la la….
Ša la la la – Su ryto saule
Pragrojimas
Neliūdėk motule, kad keliai vilioja
Kad skrendu lyg paukštis iš gimtų namų
Kokie platūs toliai, kokie svaigūs aukščiai
Kad sparnams išaugus, daros neramu
Kokie platūs toliai, kokie svaigūs aukščiai
Kad sparnams išaugus, daros neramu
Pragrojimas.
Neliūdėk motule, kad prie vaišių stalo
Šiemet viena vieta, pasiliks tuščia
Ir neduos iš rankos tau baltos gėlelės
Tas kas vakar davė, kas sėdėjo čia
Ir neduos iš rankos tau baltos gėlelės
Tas kas vakar davė, kas sėdėjo čia
Pragrojimas
Kokie platūs toliai, kokie svaigūs aukščiai
Kad sparnams išaugus, daros neramu
Kokie platūs toliai, kokie svaigūs aukščiai
Kad sparnams išaugus, daros neramu
Pragrojimas
Stovi namelis ant vištos kojos
Kaip tiktai noriu taip ir sukioju
Stovi namelis ant vištos kojos
Kaip tiktai noriu taip sugalvoju
Šala la laila.
Pragrojimas
Stovi namelis ant vištos kojos
Kaip tiktai noriu taip ir sukioju
Stovi namelis ant vištos kojos
Kaip tiktai noriu taip sugalvoju
Pragrojimas
Gvazdikų raudonų, priskynusi puikių
Vėlyvą vakarą davei man tu
Tą naktį sapnavau raudonus gvazdikus
Gvazdikų raudonų žiedų žiedai
Tą naktį sapnavau raudonus gvazdikus
Gvazdikų raudonų žiedų žiedai
Pragrojimas
Sapnavosi man vis, mergaitė ta keista
Graži kaip pasaka ir kaip daina
Kankino vis mane svajonė apvilta
Ugningai degino akių liepsna
Kankino vis mane svajonė apvilta
Ugningai degino akių liepsna
Pragrojimas
Sapnavosi man vis, kad lyg nuvargusi
Ji glaustūs prie peties, švelniai švelniai
Ir tą mergaitę aš akim ugningomis
Gvazdikus skinančią myliu seniai
Ir tą mergaitę aš akim ugningomis
Gvazdikus skinančią myliu seniai
Pragrojimas
Ko nuvyto gėlė kurią man dovanojei
Ko nutilo daina, prieš daug metų dainuota
Lauksiu, aš tavęs po auksiniais beržais
Tu ateik, mano miela ateik
Lauksiu, aš tavęs po auksiniais beržais
Tu ateik, mano miela ateik
Pragrojimas
Be tavęs nuobodu, be tavęs neužmiegu
Krinta lapai beržų, ašarėlės man rieda
Lauksiu, aš tavęs po auksiniais beržais
Tu ateik, mano miela ateik
Lauksiu, aš taves po auksiniais beržais
Tu ateik, mano miela ateik
Pragrojimas
Mėnuo šviečia blankiai, rudenėlis greit bėga
O ateik miela čia, nuramink mano sielą
Lauksiu, aš tavęs po auksiniais beržais
Tu ateik, mano miela ateik
Lauksiu, aš tavęs po auksiniais beržais
Tu ateik, mano miela ateik
