Pirma valanda dvidešimt penkios minutės,
Po truputį pildos mano posmų eilutės,
Tavęs nėr šalia – nebebus ir ryte.
Ir bėga prabėga valandos ir minutės
Ir nieko nebelieka tiktai meilės likutis,
Kol jis širdyje – prisiminsiu tave.
Man miego jau trūksta, bet nuorūkos rūksta,
Meilės siūlelis vėliai nutrūksta,
Gal laikas suriš, bet mazgą paliks.
Kas buvo tarp mūsų daugiau nebeliko,
Ką turėjom ankščiau, šiandien viskas išnyko.
Tave praradau – neatrasiu daugiau.
